Viskas prasidėjo nuo ... emm .. matyt nuo tada, kai pirmą kartą gyvenime pamačiau katę. Šis mielas padarėlis taip man patiko, kad iškart supratau, jog kada nors aš jį auginsiu pati. Iš pradžių patiko visos katės - pūkuotos, trumpaplaukės, juodos, baltos, didelės, pūkuotos, rainos ir t.t., bet vistiek didžiausią simpatiją jaučiau rusų mėlynųjų klasės atstovams. Ir štai vieną dieną nugirstu apie škotų nulėpauses kates. Pakanka žvilgterėti į keletą šių katinėlių nuotraukų internete, ir suprantu, kad tai turbūt patys mieliausi gyvūnėliai pasaulyje. Akį itin patraukia mėlynos spalvos kailio škotukai, kurie savo įšvaizda artimi rusų mėlynosioms katėms, tik yra apvalesni, pūkuotesni, ir savaime aišku, mielesni:).
Taigi prasideda ilga paieška internete šios veislės kačiukų.. Tenka skambinti į visos Lietuvos miestus ir regionus, vos tik pasirodžius naujiems skelbimams internete, kad parduodami kačiukai. Deja, dažniausiai arba pavėluoju (nes šios veislės kačiukai išgraibstomi tuoj pat), arba spalva ne ta, kurios noriu. Galiausiai po metų paieškos benaršydama skelbiu.lt randu skelbimą su nuotrauka būtent tokio kačiuko, kurio noriu. Skubu skambinti ir........telefono ragelyje pavyksta išgirsti "Atvažiuokite, vienas mėlynaplaukis škotukas dar liko"! Nieko nelaukusi lekiu pažiūrėti to stebuklo. Ir jis pasirodo esantis tiesiog nuostabus!:)Valio! Katinukas (pats dešiniausias) su savo broliukais atrodė taip:
Tad 2011 metų balandžio gale įsigyju katinėlį su dokumentais, lydima minties, kiek parodų, prizų ir siurprizų mūsų laukia:). Kačiukas gimęs kovo 22 dieną, dokumentuose jo vardas Donaldas Silver*Kitty. Gan ilgokas ir nelabai tinkamas šiam grožiui.....Tokiam karališkam mėlyno kraujo katinui reikia ir vardo karališko, tad pavadinu jį Endriu:).
Atvykus namo, Endriu neramus, gailiai miauksi ir tupi kamputyje persigandęs, nelaka net vandenuko, apie darymą į dėžutę net nesvajoju, nutuokiu, kad reiks ilgai mokyti jį eiti į savąjį tualetą, kaip daugumą kačių..Tačiau ką jūs manot, po pusdienio jis jau laka pienuką ir kabina netgi porą grūdelių savo maistuko! Galiausiai pritrenkia tai, kad jis apuosto sąvąją dėžutę ir įsirausęs į smėliuką, atlieka reikaliukus ten ,kur reikia. Pasirodo, jau išmokytas, išauklėtas, protingas kačiukas. Taigi praėjus keliom dienom, jis jau jaučiasi namie. Valgo, žaidžia, ir miegoti ateina ant pagalvėlės šalia šeimininkės:). Na ir štai keletas nuotraukyčių iš pirmųjų Endriu naujo gyvenimo dienų:
Taip mes mėgaujamės saulutės spinduliukais:
Taip mes ilsimės:
Gaudom siūlą:
Pastatom savo žydrąsias akutes:
Žaidžiam, dūkstam...:
Primename, kad mūsų protėviai visgi liūtai :)))):
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą